- paražys
- paražỹs sm. (3b) žr. paražė: 1. Nepaplonink stogo pãražį Šts. Pabengęs kloti, nupašiok pãražio šiaudus, suvaryk pãražį, sudailink su lentale Ggr. Vyras buvo didelis, aukštas, kaip stogo paražỹs pasišiaušęs Ggr. 2. Supuvo miežių paražiaĩ Varn. Stogo ilginiai dar palaikomi, bet paražiaĩ jau papuvę Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.